dastatina

×dastatinà (sl.) sf. (2) 1. skirtoji dalis: Savo dastatìną išgiedosime, daugiau neblieps giedoti J. Senis savo dastatìną duonos atėmė, t. y. dalį, ir suvalgė J. Tą pačią dastatìną uždirbau čia J. 2. atlyginimo arba algos liekana už neištarnautą laiką, ligi kol derėta: Vaikis savo dastatìną atims, kaip daslūžys J.